title

Istoriko teritorija

LRT

0
Followers
0
Plays
Istoriko teritorija
Istoriko teritorija

Istoriko teritorija

LRT

0
Followers
0
Plays
OVERVIEWEPISODESYOU MAY ALSO LIKE

Details

About Us

Ved. Aurimas Švedas.

Latest Episodes

Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

„Kai žaidi sostų žaidimą, tu laimi arba miršti”, – ištarė karalienė Sersėja Lannister Eddardui Starkui prieš pastarajam netenkant galvos. Šią frazę nuolat kartojome devynerius metus žiūrėdami JAV kabelinės televizijos HBO serialą „Sostų žaidimas”. Kodėl tiek daug žmonių įsitraukė į rašytojo George R. R. Martin knygose ir televizijos seriale kurtą „Sostų žaidimą”? Kuo skaitytojus ir žiūrovus papirko istorija, kurioje gausu smurto, magijos ir drakonų, netgi kraujomaišos? Kokį mūsų pačių, XXI-ojo amžiaus žmonių, atvaizdą atsispindi „Sostų žaidimo” veidrodis?Kaip fantasy žanrui priskirtiną pasakojimą apie Septynias Karalystes, Geležinį sostą, Šiaurėje stūksančią ledo Sieną, paslaptingus Kitus ir Nakties karalių galima interpretuoti žvelgiant iš istorijos, politinės filosofijos, tarptautinių santykių mokslų perspektyvų? Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku, teisininku ir ra...

52 MINMAY 29
Comments
Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

Paskutinysis XX a. dešimtmetis, ilgą laiką visuomenės atmintyje funkcionavęs kaip „kažkoks keistas laikas”, grįžta į mūsų gyvenimus kaip nostalgijos objektas, rašytojų vaizduotę pažadinančių siužetų lobynas, pagaliau – kaip madingas dalykas.Kodėl chronologiškai artima epocha taip greitai nutolo nuo mūsų kasdienybės, mentaliteto, estetikos prasme? Kaip paaiškinti tai, jog mes patys sau, žvelgdami į 90-ųjų pasaulį, atrodome keisti ir neretai juokingi? Kodėl kioskelių kapitalizmo, garintų džinsų, piratinių videokasečių epocha staiga tapo „cool” reiškiniu tarp jaunų žmonių, kurie turi mažai ką bendro su 90-aisiais? Kaip pirmąjį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo laisvėje dešimtmetį atranda ir interpretuoja rašytojai? Kokiais būdais grožinėje literatūroje kuriami pasakojimai apie 90-uosius padeda mums geriau save suvokti dabartyje? Pokalbyje dalyvauja menininkas, menotyrininkas ir rašytojas Kęstutis Šapoka, literatūr...

53 MINMAY 22
Comments
Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

Pastaruoju metu sparčiai besivystanti gyvūnų istorijos tyrimo kryptis leidžia naujais būdais pažinti praeitį. Kokių gyvūnų istorija ir kokiais aspektais yra nuosekliausiai ištyrinėta Lietuvos archeologų bei istorikų?Ką naujo apie žmogaus ir gyvūno santykius mums gali papasakoti Vilniaus pilių tyrimai?Kodėl būtent Vilniaus pilių komplekso teritorija mokslininkų apibūdinama kaip itin palanki archeologiniams tyrimams? Kokios fizinės dirvožemio sąvybės ir kitos aplinkybės lėmė šios teritorijos išskirtinumą?Kada apie gyvūnų istoriją Lietuvoje mums prabyla istoriniai šaltiniai? Kuomet remdamiesi pastaraisiais šaltiniais istorikai jau gali prisidėti prie archeologų atliekant gyvūnų istorijos tyrimus?Koks buvo šuns gyvenimas viduramžių Vilniuje? Ar galima bent preliminariai pasakyti, kada į Lietuva ateina katės? Kodėl lietuvių archeologus, atlikusius Vilniaus pilių tyrimus, nustebino ir nudžiugino, XXI amžiaus žmogaus požiūriu, banalus ...

53 MINMAY 15
Comments
Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

Kiek romantikos, polėkio ir nuotykių yra archeologo arba archeologės kasdienybėje? Kaip šie mokslininkai padeda mums, XXI amžiaus visuomenei, save geriau suprasti?Kas yra bioarcheologija? Kaip atliekami praeities mitybos tyrimai? Ką praeities mitybos ypatumai gali mums papasakoti apie senojoje istorijoje egzistavusių civilizacijų raidą, šių civilizacijų tarpusavio bendravimą, tolimose epochose gyvenusių žmonių kasdienybės ypatumus?Kaip maisto globalizacijos procesai įvairiais amžiais keitė Lietuvos gyventojų maitinimąsi? Ar šiandienos žmonės gali ko nors pasimokyti iš savo protėvių mitybos praktikų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadove, doc. dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen. Ved. Aurimas Švedas.

53 MINMAY 8
Comments
Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

Istoriko teritorija. Ar įmanoma nugalėti Imperiją?

XX amžiuje idėjiniai komunistai ir kairieji intelektualai gyveno tikėdami, jog jiems pavyko įminti svarbiausias istorijos paslaptis ir sužinoti, kas laukia žmonijos netolimoje ateityje. Šio žinojimo šerdyje glūdėjo įsitikimas, jog kapitalizmas pasiekė savo finalinę raidos stadiją ir nebesugebės išspręsti jam kilusių politinių, socialinių bei ekonominių prieštarų, kurios ir palaidos šią socialinę – ekonominę formaciją revoliucijos ugnyje. Istorija paneigė šias prognozes, o Sovietų Sąjungos ir jos sukurto satelitinių valstybių bloko žlugimas 1989-1990 metų sandūroje tapo oficialia marksizmo ir komunizmo mirties data didelės pasaulio visuomenės dalies sąmonėje. XX ir XXI amžių sandūroje kairieji intelektualai ėmėsi konstruoti naujas teorijas, kurių pagalba jie siekė paaiškinti postmodernybės pasaulį, kuriame triumfavo dešiniojo ir liberalaus sparno mąstytojai.Vienu iš tokių bandymų kurti naują didijį marksistinį pasakojimą a...

52 MINMAY 1
Comments
Istoriko teritorija. Ar įmanoma nugalėti Imperiją?

Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse.

Ką mes išgyvenome matydami degantį Vakarų civilizacijos simbolį – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą? Kokias reakcijas šios patirtys sukėlė? Kodėl tokios nelaimės, kokia ištiko Notre Dame, dažniausiai pažadina Kasandras, prabylančias apie „metafizinį ženklą mums visiems”, „degančią Europą”, „Vakarų civilizacijos žlugimą” ir „senojo katalikų Dievo mirtį”? Ar tikrai yra amoralu skirti didžiulius pinigus konkrečios šalies arba visos Europos istorijai, kultūrai ir tapatybei svarbių simbolių išsaugojimui arba atkūrimui po nelaimės tuo metu, kai Senajame žemyne ir visame pasaulyje yra tiek daug žemiau skurdo ribos gyvenančių, badaujančių ir sergančių žmonių?Ką apie save ir visuomenę galėjome suprasti pažvelgę į Notre Dame nelaimės veidrodį?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Aurimas Švedas.

53 MINAPR 24
Comments
Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse.

Istoriko teritorija. Filosofiniai klausimai zombių apokalipsėje

Ar mes iš tiesų bijome istorijos pabaigos? O gal tiesiog nuobodžiaujame ir norime prasiblaškyti, pasinaudodami „komfortišku išgąsčiu”, kuomet televizoriaus ekrane mums rodoma siaubinga postistorinė realybė? Kokias idėjas simbolizuoja zombiai šiuolaikinėje kultūroje? Kaip paaiškinti tai, jog žmonės ne tik skaito komiksus, žiūri televizijos serialus arba kino filmus, bet ir dalyvauja vadinamuosiuose zombie walks, kurie sutraukia didžiules minias Sidnėjuje, Denveryje ar Mineapolyje? Kodėl AMC kanalo kuriamas depresyvus televizijos serialas „Vaikščiojantys numirėliai” (The Walking Dead) tapo išskirtinai populiariu visame pasaulyje? Ar tikrai šiame seriale keliami pamatiniai klausimai apie politiškumą? Kokių filosofijos knygų prireiktų žmogui siekiančiam išgyventi zombių apokalipsėje? Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju, dr. Viliumi Bartninku. Ved. Aurimas Švedas.

52 MINAPR 17
Comments
Istoriko teritorija. Filosofiniai klausimai zombių apokalipsėje

Istoriko teritorija. Johanas Huizinga: istorikas, tyręs žaidžiantį žmogų ir Viduramžių rudenį

„Kultūra prasideda ne kaip žaidimas ir ne iš žaidimo, kultūra prasideda žaidime.” Šiuos žodžius parašė Johanas Huizinga – olandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų. „Istoriko teritorijoje” kalbėta apie šį žmogų, jo idėjas ir į lietuvių kalbą išverstą bei 2018-ųjų pabaigoje išleistą olandų istoriko veikalą „Homo ludens”, o taip pat – kitas, Lietuvos visuomenei jau puikiai pažįstamas J. Huizingos knygas – „Viduramžių ruduo” ir „Erazmas”. Taigi, kaip J. Huizingos idėjos bei tekstai padeda suprasti Vakarų Europos visuomenės istoriją ir mūsų dabartį? Pokalbio dalyviai: J. Huizingos veikalų iš nyderlandų į lietuvių kalbą vertėjas Antanas Gailius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir to paties Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Artūras Vasiliauskas. Ved. Aurimas Švedas.

52 MINAPR 10
Comments
Istoriko teritorija. Johanas Huizinga: istorikas, tyręs žaidžiantį žmogų ir Viduramžių rudenį

Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse

Prancūzų fotografijos istorikas ir teoretikas Michel Frizot teigia, jog fotografija esmingai pakeitė mūsų pasaulio suvokimo būdą. Kaip fotoaparatas, kamera arba išmanusis telefonas, įsiterpę tarp pasaulio ir žmogaus, keičia jo gebėjimą kurti santykį su aplinka? Ar galima eiti dar toliau ir konstatuoti, jog vaizdai ne tik daro mums įtaką, bet ir kažkuria prasme patekome į jų nelaisvę? Kaip žmogaus, plaukiančio vaizdų vandenyne, situaciją bei elgesį yra linkę vertinti menotyrininkai? Kokiomis aplinkybėmis patys vaizdų kultūros tyrinėtojai ima fotoaparatą arba išmanųjį telefoną ir ima fiksuoti tai, kas juos supa? Kaip gimė mobiliografijų parodos „Sublime” (kuri veikė kovo 5-31 dienomis Vilniaus rotušėje) idėja? Šiuos ir daugelį kitų klausimų svarstysime su menotyrininku, kritiku, vaizdų kultūros tyrinėtoju, mobiliografijų parodos „Sublime” autoriumi Virginijumi Kinčinaičiu. Ved. Aurimas Švedas.

53 MINAPR 3
Comments
Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse

Istoriko teritorija. „Dvidešimt viena N. Y. Harari pamoka”

Kodėl Jeruzalės Hebrajų universiteto profesoriaus Noah Yuval Harari knygos „Homo Sapiens” ir „Homo Deus” tapo tikrais intelektualiniais bestseleriais visame pasaulyje? Kokios šio mokslininko idėjos atrodo pačios svarbiausios, kuomet kalbame apie visą jo knygų trilogiją? Kokias pamokas šis mokslininkas siūlo išmokti savo naujausioje minėtos trilogijos knygoje „21 pamoka XXI amžiui”? Kaip Harari idėjas priima ir interpetuoja Lietuvos akademinė bendruomenė ir visuomenė? Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja, Skaidra Trilupaitytė ir filosofas Viktoras Bachmetjevas. Ved. Aurimas Švedas.

53 MINMAR 27
Comments
Istoriko teritorija. „Dvidešimt viena N. Y. Harari pamoka”

Latest Episodes

Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

„Kai žaidi sostų žaidimą, tu laimi arba miršti”, – ištarė karalienė Sersėja Lannister Eddardui Starkui prieš pastarajam netenkant galvos. Šią frazę nuolat kartojome devynerius metus žiūrėdami JAV kabelinės televizijos HBO serialą „Sostų žaidimas”. Kodėl tiek daug žmonių įsitraukė į rašytojo George R. R. Martin knygose ir televizijos seriale kurtą „Sostų žaidimą”? Kuo skaitytojus ir žiūrovus papirko istorija, kurioje gausu smurto, magijos ir drakonų, netgi kraujomaišos? Kokį mūsų pačių, XXI-ojo amžiaus žmonių, atvaizdą atsispindi „Sostų žaidimo” veidrodis?Kaip fantasy žanrui priskirtiną pasakojimą apie Septynias Karalystes, Geležinį sostą, Šiaurėje stūksančią ledo Sieną, paslaptingus Kitus ir Nakties karalių galima interpretuoti žvelgiant iš istorijos, politinės filosofijos, tarptautinių santykių mokslų perspektyvų? Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku, teisininku ir ra...

52 MINMAY 29
Comments
Istoriko teritorija. Sostų žaidime tu laimi arba miršti.

Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

Paskutinysis XX a. dešimtmetis, ilgą laiką visuomenės atmintyje funkcionavęs kaip „kažkoks keistas laikas”, grįžta į mūsų gyvenimus kaip nostalgijos objektas, rašytojų vaizduotę pažadinančių siužetų lobynas, pagaliau – kaip madingas dalykas.Kodėl chronologiškai artima epocha taip greitai nutolo nuo mūsų kasdienybės, mentaliteto, estetikos prasme? Kaip paaiškinti tai, jog mes patys sau, žvelgdami į 90-ųjų pasaulį, atrodome keisti ir neretai juokingi? Kodėl kioskelių kapitalizmo, garintų džinsų, piratinių videokasečių epocha staiga tapo „cool” reiškiniu tarp jaunų žmonių, kurie turi mažai ką bendro su 90-aisiais? Kaip pirmąjį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo laisvėje dešimtmetį atranda ir interpretuoja rašytojai? Kokiais būdais grožinėje literatūroje kuriami pasakojimai apie 90-uosius padeda mums geriau save suvokti dabartyje? Pokalbyje dalyvauja menininkas, menotyrininkas ir rašytojas Kęstutis Šapoka, literatūr...

53 MINMAY 22
Comments
Istoriko teritorija. „Mes žinome, ką Jūs veikėte 90-aisiais”.

Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

Pastaruoju metu sparčiai besivystanti gyvūnų istorijos tyrimo kryptis leidžia naujais būdais pažinti praeitį. Kokių gyvūnų istorija ir kokiais aspektais yra nuosekliausiai ištyrinėta Lietuvos archeologų bei istorikų?Ką naujo apie žmogaus ir gyvūno santykius mums gali papasakoti Vilniaus pilių tyrimai?Kodėl būtent Vilniaus pilių komplekso teritorija mokslininkų apibūdinama kaip itin palanki archeologiniams tyrimams? Kokios fizinės dirvožemio sąvybės ir kitos aplinkybės lėmė šios teritorijos išskirtinumą?Kada apie gyvūnų istoriją Lietuvoje mums prabyla istoriniai šaltiniai? Kuomet remdamiesi pastaraisiais šaltiniais istorikai jau gali prisidėti prie archeologų atliekant gyvūnų istorijos tyrimus?Koks buvo šuns gyvenimas viduramžių Vilniuje? Ar galima bent preliminariai pasakyti, kada į Lietuva ateina katės? Kodėl lietuvių archeologus, atlikusius Vilniaus pilių tyrimus, nustebino ir nudžiugino, XXI amžiaus žmogaus požiūriu, banalus ...

53 MINMAY 15
Comments
Istoriko teritorija. Nuo kepsnio iki draugo.

Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

Kiek romantikos, polėkio ir nuotykių yra archeologo arba archeologės kasdienybėje? Kaip šie mokslininkai padeda mums, XXI amžiaus visuomenei, save geriau suprasti?Kas yra bioarcheologija? Kaip atliekami praeities mitybos tyrimai? Ką praeities mitybos ypatumai gali mums papasakoti apie senojoje istorijoje egzistavusių civilizacijų raidą, šių civilizacijų tarpusavio bendravimą, tolimose epochose gyvenusių žmonių kasdienybės ypatumus?Kaip maisto globalizacijos procesai įvairiais amžiais keitė Lietuvos gyventojų maitinimąsi? Ar šiandienos žmonės gali ko nors pasimokyti iš savo protėvių mitybos praktikų? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadove, doc. dr. Giedre Motuzaite-Matuzevičiūte Keen. Ved. Aurimas Švedas.

53 MINMAY 8
Comments
Istoriko teritorija. Kaip puodo šukėje pamatyti visą praeities pasaulį?

Istoriko teritorija. Ar įmanoma nugalėti Imperiją?

XX amžiuje idėjiniai komunistai ir kairieji intelektualai gyveno tikėdami, jog jiems pavyko įminti svarbiausias istorijos paslaptis ir sužinoti, kas laukia žmonijos netolimoje ateityje. Šio žinojimo šerdyje glūdėjo įsitikimas, jog kapitalizmas pasiekė savo finalinę raidos stadiją ir nebesugebės išspręsti jam kilusių politinių, socialinių bei ekonominių prieštarų, kurios ir palaidos šią socialinę – ekonominę formaciją revoliucijos ugnyje. Istorija paneigė šias prognozes, o Sovietų Sąjungos ir jos sukurto satelitinių valstybių bloko žlugimas 1989-1990 metų sandūroje tapo oficialia marksizmo ir komunizmo mirties data didelės pasaulio visuomenės dalies sąmonėje. XX ir XXI amžių sandūroje kairieji intelektualai ėmėsi konstruoti naujas teorijas, kurių pagalba jie siekė paaiškinti postmodernybės pasaulį, kuriame triumfavo dešiniojo ir liberalaus sparno mąstytojai.Vienu iš tokių bandymų kurti naują didijį marksistinį pasakojimą a...

52 MINMAY 1
Comments
Istoriko teritorija. Ar įmanoma nugalėti Imperiją?

Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse.

Ką mes išgyvenome matydami degantį Vakarų civilizacijos simbolį – Paryžiaus Dievo Motinos katedrą? Kokias reakcijas šios patirtys sukėlė? Kodėl tokios nelaimės, kokia ištiko Notre Dame, dažniausiai pažadina Kasandras, prabylančias apie „metafizinį ženklą mums visiems”, „degančią Europą”, „Vakarų civilizacijos žlugimą” ir „senojo katalikų Dievo mirtį”? Ar tikrai yra amoralu skirti didžiulius pinigus konkrečios šalies arba visos Europos istorijai, kultūrai ir tapatybei svarbių simbolių išsaugojimui arba atkūrimui po nelaimės tuo metu, kai Senajame žemyne ir visame pasaulyje yra tiek daug žemiau skurdo ribos gyvenančių, badaujančių ir sergančių žmonių?Ką apie save ir visuomenę galėjome suprasti pažvelgę į Notre Dame nelaimės veidrodį?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore dr. Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Aurimas Švedas.

53 MINAPR 24
Comments
Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse.

Istoriko teritorija. Filosofiniai klausimai zombių apokalipsėje

Ar mes iš tiesų bijome istorijos pabaigos? O gal tiesiog nuobodžiaujame ir norime prasiblaškyti, pasinaudodami „komfortišku išgąsčiu”, kuomet televizoriaus ekrane mums rodoma siaubinga postistorinė realybė? Kokias idėjas simbolizuoja zombiai šiuolaikinėje kultūroje? Kaip paaiškinti tai, jog žmonės ne tik skaito komiksus, žiūri televizijos serialus arba kino filmus, bet ir dalyvauja vadinamuosiuose zombie walks, kurie sutraukia didžiules minias Sidnėjuje, Denveryje ar Mineapolyje? Kodėl AMC kanalo kuriamas depresyvus televizijos serialas „Vaikščiojantys numirėliai” (The Walking Dead) tapo išskirtinai populiariu visame pasaulyje? Ar tikrai šiame seriale keliami pamatiniai klausimai apie politiškumą? Kokių filosofijos knygų prireiktų žmogui siekiančiam išgyventi zombių apokalipsėje? Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju, dr. Viliumi Bartninku. Ved. Aurimas Švedas.

52 MINAPR 17
Comments
Istoriko teritorija. Filosofiniai klausimai zombių apokalipsėje

Istoriko teritorija. Johanas Huizinga: istorikas, tyręs žaidžiantį žmogų ir Viduramžių rudenį

„Kultūra prasideda ne kaip žaidimas ir ne iš žaidimo, kultūra prasideda žaidime.” Šiuos žodžius parašė Johanas Huizinga – olandų istorikas, kultūros teoretikas, žaidimo teorijos kūrėjas, vienas iš šiuolaikinės kultūros istorijos pradininkų. „Istoriko teritorijoje” kalbėta apie šį žmogų, jo idėjas ir į lietuvių kalbą išverstą bei 2018-ųjų pabaigoje išleistą olandų istoriko veikalą „Homo ludens”, o taip pat – kitas, Lietuvos visuomenei jau puikiai pažįstamas J. Huizingos knygas – „Viduramžių ruduo” ir „Erazmas”. Taigi, kaip J. Huizingos idėjos bei tekstai padeda suprasti Vakarų Europos visuomenės istoriją ir mūsų dabartį? Pokalbio dalyviai: J. Huizingos veikalų iš nyderlandų į lietuvių kalbą vertėjas Antanas Gailius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, prof. Rimvydas Petrauskas ir to paties Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Artūras Vasiliauskas. Ved. Aurimas Švedas.

52 MINAPR 10
Comments
Istoriko teritorija. Johanas Huizinga: istorikas, tyręs žaidžiantį žmogų ir Viduramžių rudenį

Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse

Prancūzų fotografijos istorikas ir teoretikas Michel Frizot teigia, jog fotografija esmingai pakeitė mūsų pasaulio suvokimo būdą. Kaip fotoaparatas, kamera arba išmanusis telefonas, įsiterpę tarp pasaulio ir žmogaus, keičia jo gebėjimą kurti santykį su aplinka? Ar galima eiti dar toliau ir konstatuoti, jog vaizdai ne tik daro mums įtaką, bet ir kažkuria prasme patekome į jų nelaisvę? Kaip žmogaus, plaukiančio vaizdų vandenyne, situaciją bei elgesį yra linkę vertinti menotyrininkai? Kokiomis aplinkybėmis patys vaizdų kultūros tyrinėtojai ima fotoaparatą arba išmanųjį telefoną ir ima fiksuoti tai, kas juos supa? Kaip gimė mobiliografijų parodos „Sublime” (kuri veikė kovo 5-31 dienomis Vilniaus rotušėje) idėja? Šiuos ir daugelį kitų klausimų svarstysime su menotyrininku, kritiku, vaizdų kultūros tyrinėtoju, mobiliografijų parodos „Sublime” autoriumi Virginijumi Kinčinaičiu. Ved. Aurimas Švedas.

53 MINAPR 3
Comments
Istoriko teritorija. Vaizdų pasaulio džiunglėse

Istoriko teritorija. „Dvidešimt viena N. Y. Harari pamoka”

Kodėl Jeruzalės Hebrajų universiteto profesoriaus Noah Yuval Harari knygos „Homo Sapiens” ir „Homo Deus” tapo tikrais intelektualiniais bestseleriais visame pasaulyje? Kokios šio mokslininko idėjos atrodo pačios svarbiausios, kuomet kalbame apie visą jo knygų trilogiją? Kokias pamokas šis mokslininkas siūlo išmokti savo naujausioje minėtos trilogijos knygoje „21 pamoka XXI amžiui”? Kaip Harari idėjas priima ir interpetuoja Lietuvos akademinė bendruomenė ir visuomenė? Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja, Skaidra Trilupaitytė ir filosofas Viktoras Bachmetjevas. Ved. Aurimas Švedas.

53 MINMAR 27
Comments
Istoriko teritorija. „Dvidešimt viena N. Y. Harari pamoka”